Kada pirmą kartą reikia parodyti augintinį vet. gydytojui?
Kuo greičiau – tuo geriau. Veterinarijos gydytojas patikrins Jūsų augintinio sveikatą, paaiškins apie būtinas profilaktines priemones, atsakys į Jums rūpimus klausimus, patars kaip išvengti apmaudžių auginimo, priežiūros, auklėjimo klaidų. Labai pravartu konsultuotis prieš įsigyjant gyvūną.

Kaip apsaugoti augintinį nuo parazitų?
Mūsų šunys, katės ir kiti naminiai gyvūnai gali turėti įvairių parazitų: kirminų, blusų, utėlių, erkių. Kai kurie parazitai gali būti pavojingi ir žmogui.
Šuniui ir katei vaistai nuo kirminų pirmą kartą suduodami 3 – 4 sav. amžiaus. Vaistus būtina tiksliai dozuoti. Gydymą kartoti taip, kaip nurodė gydytojas. Šiuo metu yra daug patikimų, ilgalaikių profilaktinių priemonių, apsaugančių gyvūnus nuo blusų ir erkių.
Diagnozavus parazitines erkutes, gyvenančias ant odos, odoje, ausyse - būtina gydyti.

Kada vakcinuoti augintinį?
Šuniukai iki vienerių metų vakcinuojami du arba tris kartus: 6 sav. 2 mėn. ir 3 mėn. amžiaus, arba 2 mėn. ir 3 mėn. amžiaus. Prieš skiepus šuniukus būtina nukirminti
Kačiukai vakcinuojami 2 ir 3 mėn. amžiaus. Prieš tai, taip pat kaip ir šuniukams, turi būti suduoti vaistai nuo kirminų.
Šeškai vakcinuojami taip pat kaip ir šunys.
Suaugę gyvūnai vakcinuojami 1 kartą metuose.
Vakcinuoti šunis ir kates nuo pasiutligės PRIVALOMA

Ar reikia prižiūrėti šunų ir katinų dantis?
Taip reikia. Šuniukai pradeda keisti dantis nuo 3,5 mėn. amžiaus (mažųjų veislių vėliau). Pasitaiko atvejų kai neiškrenta pieniniai dantys ir juos tenka traukti.
Vyresnio amžiaus šunys ir katės dažnai kenčia dėl dantų apnašų susidarymo ir parodontozės. Tokiu atveju reikalinga veterinaro pagalba.
Profilaktiškai prižiūrint gyvūno dantis specialiai tam skirtomis priemonėmis, kaip dantų šepetėliai ir dantų pasta, galima išvengti dantų gedimo problemų.

Ar tiesa, kad kalė (katė), turi bent vieną kartą atsivesti šuniukų (kačiukų)?
Ne tai neturi numatomos įtakos kalės (katės) sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Ar reikia kastruoti naminius gyvūnus?
Naminiai gyvūnai kastruojami dėl įvairių priežasčių:
Kastruotas katinas nežymi teritorijos, mažesnė tikimybė, kad pabėgs iš namų. Nekastruotiems katinams kastratai „nerūpi“, dėl to rečiau pešasi tarpusavyje. To pasekoje išvengiame žaizdų ir infekcijų.
Sterilizuotos katės nerujoja, todėl joms nepasireiškia „kniaukimo, murkimo“ periodai. Mažesnė pabėgimo iš namų tikimybė. Po sterilizacijos būsite 100% ramus, nes nebebus nelauktų kačiukų.
Kastruotas šuo būna ramesnis, labiau prisirišęs prie savo namų, šeimininko, rečiau pabėga, mažiau agresyvus kitų šunų atžvilgiu, lengviau pasiduoda dresūrai. Jei šuo kastruojamas jauname amžiuje (nuo 7 mėn.) dažniausiai jis šlapindamasis nekelia kojos (išsigelbėjimas kiemo dekoratyviniams augalams!)
Sterilizuotos kalės nerujoja (nekraujuoja iš lytinių takų). Išvengsite „įkyrių“ gerbėjų, o tuo pačiu ir nelauktų šuniukų.
Kastruoti šeškai neturi tokio aštraus muskuso kvapo ir rečiau išskiria sekretą iš specialiųjų liaukų.
Nesterilizuotos šeškų patelės pavasarį rujoja tol, kol nesukergiamos. Jei patelės nekergiamos, jos stipriai išsenka.
Dėl panašių priežasčių kastruojami triušiai, jūros kiaulytės ir kiti graužikai.
Gyvūnus patariama kastruoti nuo 7 mėn. amžiaus.

Ar reikia šuniui\katinui papildomai duoti vitaminų?